Kaip pelkės virsta ežerais?

Šių metų pavasarį Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas leidosi į pažintinę kelionę po gamtą. Netoli Jokūbonių kaimo, Vilniaus rajone tikėjęsi patyrinėti žemėlapyje nurodytą pelkę, gavo nusivilti: vietoje pelkės atsivėrė beveik pusantro hektaro dydžio ežeras. Nors iš pradžių kilo abejonių dėl kartografų klaidos, tačiau patikrinus kelis šaltinius pasitvirtino – natūrali pelkė buvo savavališkai transformuota.

Sunaikinta pelkė arba naujasis ežeras Vilniaus rajone. Lietuvos gamtos fondas.

„Deja, sunaikintą pelkę ir jos ekosistemą vargu ar pavyks atkurti. Po iškasimo pelkinis gruntas buvo išvežiotas po apylinkes, todėl atstatyti natūralias sąlygas beveik neįmanoma. “, – sako E. Greimas.

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

Lietuvos gamtos fondas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, kuris patvirtino pažeidimą ir pradėjo administracinę teiseną. Žemės savininkui gresia bauda ir žalos gamtai atlyginimas, kuris gali siekti net šešiaženklę sumą.

„Lietuvos gamtos fondo funkcija nėra bausti. Tačiau jaučiame atsakomybę prieš visuomenę neužmerkti akių matant augančią problemą ir daromą žalą gamtai. Tikime, kad ši informacija gali tapti lemiamu argumentu sekančiam žemės savininkui pamąstyti, pasidomėti ir priimti įstatymus bei gamtą gerbiantį sprendimą.“

Kodėl pelkės tokios svarbios?

Pelkės yra viena vertingiausių gamtinių ekosistemų ir nors dažnai mūsų kasdienėje kalboje jos asocijuosasi su kažkuo mažai vertingu, gamtoje jos atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų:

Vandens reguliavimas. Pelkės, kaip kempinės, pirmiausia sukaupia kritulių ir sniego tirpsmo vandenį, o po to palaipsniui jį atiduoda per sausąjį metų laikotarpį. Tokiu būdu, kai vyrauja kritulių ir drėgmės perteklius, pelkės sumažina potvynių grėsmę, o per sausras pamaitina drėgmės stokojančią aplinką. Daugelis mažų upelių prasideda pelkėse. Maži upeliai susibėga į dideles upes. Todėl pelkės palaiko upėse aukštesnį vandens lygį ir per sausąjį metų laiką.

Mikroklimatas. Karštą vasaros dieną pelkės geba išgarinti didelį kiekį drėgmės, kurią vėjas maišo ore ir neša į kitas vietoves. Pelkių drėgmė sukuria vietines vėsos „saleles“. Pelkės prisideda prie to, kad naktį iškristų rasa, atgaivinanti augalus ir sudaranti galimybę išgyventi be lietaus.

Padeda kovoti su klimato kaita. Didžiulė klimato kaita prasidėjo pirmiausia dėl to, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos į atmosferą išmetama ir joje kaupiasi anglies dvideginis ir kitos dujos, kurių (dėl per didelio kiekio) nebesugeba sugerti gamtinės ekosistemos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų perteklius atmosferoje sutrikdė normalų klimato formavimąsi. Yra du keliai išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje – jų negaminti ir neišmesti arba perteklių sugerti ir kur nors sukaupti nedujiniame pavidale. Būtent pelkės yra geriausi anglies dvideginio kaupikliai. Pelkių samanos – kiminai augdami paima iš atmosferos anglies dvideginį savo ląstelių statybai, po to apmiršta ir ilgainiui pavirsta durpėmis. Nors pelkės dengia vos 3 % žemės sausumos ploto, tačiau jų gelmėse slypinčiuose durpių kloduose sukaupta apie 30 % visos organinės kilmės anglies.

Natūralūs filtrai. Pelkės valo vandenį. Į pelkę patenkantis vanduo iš aplinkinių žemės ūkio laukų ar kitų plotų tarsi perleidžiamas per filtrą – visi teršalai sugeriami ir į upelius bei upes patenka jau švarus.

Unikalios buveinės. Pelkėse gyvena ir auga tik joms būdingi gyvūnai ir augalai. Karališki paukščiai kurtiniai ar triukšmingosios (dar prieš keliasdešimt metų buvę labai retos) gervės peri pelkėse. Trečdalis į Raudonąją knygą įtrauktų Lietuviškų orchidėjų – gegužraibinių šeimos augalų aptinkami tik pelkėse. Taip pat trečdalis Lietuvoje saugomų samanų auga taip pat tik pelkėse.

Drastiškai keisdami natūralią gamtą – ne visada suvokiame savo veiksmų pasėkmes. Lietuvos gamtos fondas.

Ką svarbu žinoti apie kūdrų kasimą?

• Iki 10 arų dydžio vandens telkinį galima išsikasti be projekto sodyboje ar žemės ūkio paskirties žemėje.

• Norint kasti didesnį nei 10 arų – būtinas projektas ir suderinimas su institucijomis.

• Pelkėse galima įsirengti tik iki 10 arų vandens telkinį. Didesnių kūdrų kasti negalima.

• Tvarkingai ir teisėtai įrengtos kūdros gali papuošti kraštovaizdį, tapti prieglobsčiu gyvūnams ir augalams. Tačiau nelegaliai naikinamos pelkės reiškia negrįžtamą žalą ekosistemoms.