Lietuvos gamtos fondas

Ką pasėsi, tą ir pjausi? Vasarai pamažu einant į pabaigą, įprasta atsigręžti į tai, kokia ji buvo mums, žmonėms. Tačiau Žolinės primena pažvelgti ir į tai, ką šis šiltasis sezonas reiškė augalams – kokiomis sąlygomis jie augo ir ką jų augimo ritmas gali pasakyti apie besikeičiantį klimatą? Augalai vieni pirmųjų pajunta klimato pokyčius Šią vasarą Lietuvoje netrūko kontrastų – birželio pabaigoje fiksuota rekordinė kaitra, liepą daugelyje šalies vietų gausiai lijo, o stiprios audros ir viesulai...

Kasmet vasarą Lietaus ( Šeškinės) parke, Vilniuje vyksta migracija, kurios dauguma praeivių nė nepastebi. Vos 0,1 gramo sveriantys pilkųjų rupūžių jaunikliai palieka veisimosi kūdrą ir leidžiasi ieškoti naujų namų sausumoje. Jų kelyje – ne miško takai, o pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Pilkosios rupūžės jauniklis prie pėsčiųjų ir dviračių tako bortelio. Nuotr. aut. Dalia Bastytė-Cseh Metus trukęs tyrimas Siekdama geriau suprasti, kaip infrastruktūra veikia vieną gausiausių pilkųjų...

Šią vasarą Daugpilio universiteto mokslininkas Maksims Balalaikins atstovavo projektui LIFE Osmo Baltic XIII Europos entomologų kongrese (ECE 2026) – viename svarbiausių Europoje vabzdžių tyrimams skirtų renginių, suburiančiame mokslininkus iš įvairių šalių. Maksims Balalaikins pristatymas XIII Europos entomologų kongrese (ECE 2026). Nuot. aut. Daugpilio universitetas. Kongrese Maksims pristatė pranešimą „Towards Understanding Ecological Corridors for Osmoderma barnabita: Ongoing...

Kaip kalbėti apie klimato kaitą taip, kad ji ne tik keltų nerimą, bet ir padėtų geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei skatintų veikti apgalvotai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kartu su „Baltic Climate School“ dalyviais, susirinkusiais Kuršių nerijoje. „Baltic Climate School“ dalyviai Nidoje. Nuotr. aut. Coalition Clean Baltic. Liepos 6–10 dienomis su partneriais Coalition Clean Baltic ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizavome tarptautinę klimato mokyklą,...

Ankstyvą trečiadienio rytą Metelių regioniniame parke įkurdintos Lietuvos zoologijos sode išveistos niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) lervos. Čia perkelta 176 reto ir visoje Europoje saugomo vabalo lervų. Tikimasi, kad specialiai joms paruoštoje dirbtinėje buveinėje jos sėkmingai užbaigs vystymąsi ir ateityje papildys bei sustiprins vietinę niūriaspalvio auksavabalio populiaciją. Lietuvos zoologijos sode išveistos niūriaspalvio auksavabalio lervos. Nuotraukos autorius A....

Lietuvos zoologijos sode veikia unikalus edukacinis maršrutas, kviečiantis atrasti paslaptingą senųjų medžių ir jų gyventojų pasaulį. Niūriaspalviui auksavabaliui dedikuota edukacija yra LIFE Osmo Baltic projekto dalis. Maršrutas atkreipia dėmesį į senųjų ąžuolų svarbą biologinei įvairovei ir supažindina su retu bei saugomu niūriaspaliu auksavabaliu (Osmoderma barnabita). Ši rūšis gyvena tik senuose drevėtuose lapuočiuose medžiuose, dažniausiai ąžuoluose, kur vystosi net kelerius metus,...

Ryškiai geltonos rykštenės pakelėse, violetiniai lubinai pievose ar sparčiai augantys medžiai miestų pakraščiuose daugeliui atrodo kaip įprasta Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Tačiau dalis šių augalų nėra vietinės rūšys. Kai kurie jų plinta taip sparčiai, kad ima keisti mūsų pievas, pakrantes ir biologinę įvairovę. Invaziniai augalai Lietuvoje tampa vis didesniu iššūkiu gamtai. Nors dalis jų iš pradžių buvo sodinami kaip dekoratyviniai ar praktiški augalai, ilgainiui jie išplito už sodų ir...

Gegužės mėnesį Kaune vyko projekto „LIFE Osmo Baltic“ partnerių susitikimas, subūręs organizacijas iš Lietuvos ir Latvijos. Dvi dienas kartu praleidome aptardami projekto eigą, artimiausias veiklas bei ilgalaikius tikslus, skirtus niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) ir senųjų lapuočių medžių apsaugai Baltijos regione. Susitikimo akimirka Lietuvos zoologijos sode. LIFE Osmo Baltic partneriai. Susitikimo metu diskutavome apie artėjančius praktinius darbus – pasiruošimą lervų...

Balandžio pradžioje Aplinkos ministerija iniciatyva įvyko susitikimas su įvairiomis aplinkosaugos nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir interesų grupėmis. Nors tai nebuvo pirmas toks formatas, jis dar kartą priminė, kaip kinta pilietinės visuomenės ir valstybės dialogas Lietuvoje. Remdamiesi Lietuvos gamtos fondo direktoriaus Edmundo Greimo įžvalgomis, dalinamės keliomis mintimis apie tai, kaip šiandien Lietuvoje vystosi aplinkosaugos dialogas. Aplinkos ministerijos inicijuotas...

Projekte LIFE Osmo Baltic svarbus vaidmuo tenka ir Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai. Šios organizacijos specialistai kasdien dirba saugomose teritorijose, todėl jų patirtis ir vietos pažinimas yra itin svarbūs ieškant ir puoselėjant niūriaspalvio auksavabalio buveines. Įspūdingas ąžuolas Verknės upės slėnyje byloja tikras savo gyvenimo istorijas. LIFE Osmo Baltic projekto akimirka. Viena iš pagrindinių direkcijai tenkančių projekto veiklų – senų ir kitų gamtiškai vertingų...

„Pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų“ – lietuviškų vertybių trejybė, nuo senų laikų skiepijama mūsų pasąmonėje. Tačiau šiandien vis dažniau suprantame, kad svarbu ne tik pasodinti medį, bet ir jį išsaugoti, ne tik pastatyti namą, bet ir gyventi darnoje su gamta, ne tik užauginti vaiką, bet ir išmokyti jį rūpintis pasauliu aplink save. Apie medžius, jų priežiūrą ir reikšmę žmogaus gyvenime kalbamės su Renaldu Žilinsku, profesionaliu arboristu, įmonės Arbovita ir Ko...

Kartu su partneriais įgyvendiname LIFE Osmo Baltic projektą, kurio metu didelis dėmesys skiriamas senųjų medžių apsaugai ir jų vaidmeniui biologinei įvairovei. Dalinamės partnerių iš Žemaitijos parengta apžvalga apie vieną svarbiausių projekto veiklų – brandžių medžių inventorizaciją bei profesionalią arboristinę priežiūrą. Tekstą parengė Gabija Savickytė, Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistė (ekologė), Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (ŽNPD) . Praeitais metais projekto...