top of page

LIFE – Europos gamtosaugos herojus, apie kurį kalbama per mažai

prieš 14 valandų
4 min. skaitymo

Kasmet Šiaurės ir Baltijos šalių LIFE projektų komandos susitinka pasidalinti patirtimi, aptarti iššūkius ir pasižiūrėti, kaip gamtosaugos sprendimai veikia skirtingose šalyse. Šiemet susitikimas vyko Estijoje, o jame dalyvavo ir Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Dalia Bastytė-Cseh.

Kviečiame skaityti jos įžvalgas – apie LIFE programą, praktinius kaimyninių šalių pavyzdžius ir idėjas, kurias verta parsivežti į Lietuvą.


Šiaurės ir Baltijos šalių LIFE platformos susitikimo dalyviai 2026. Nuotr. aut. Kaidi Tingas
Šiaurės ir Baltijos šalių LIFE platformos susitikimo dalyviai 2026. Nuotr. aut. Kaidi Tingas

LIFE programa – tikras Europos gamtosaugos herojus, apie kurį kalbama per mažai. Tai Europos sąjungos (ES) fondas, iš kurio finansuojama nemaža dalis upių, pelkių, pievų ir miškų buveinių atkūrimo, retų rūšių gelbėjimo ir invazinių augalų bei gyvūnų kontrolės projektų – ir Lietuvoje tokių pavyzdžių netrūksta.


Būtent LIFE lėšos dažnai leidžia mokslininkams ir gamtosaugininkams padaryti tai, kam paprastai jų nebūtų skiriama pakankamai: sekti nykstančias populiacijas, atkurti sunaikintas buveines ar stebėti, kaip konkrečiai rūšiai sekasi po metų ar kelių priežiūros. Ir svarbiausia – šie projektai dažnai tampa įkvėpimu kitiems: jei kažkas pavyko vienoje teritorijoje, tas pats modelis gali keliauti toliau po visą Europą. Tad kitąkart išgirdę apie LIFE finansuojamą projektą, žinokite, kad už jo slypi realus indėlis į gamtos išsaugojimą.


Šiaurės ir Baltijos šalių LIFE platformos susitikimas


Šiaurės ir Baltijos šalių LIFE platformos susitikimai – tai kasmetinė proga LIFE projektų komandoms iš Šiaurės ir Baltijos šalių susiburti vienoje vietoje, pasidalinti patirtimi ir įkvėpti vieni kitus tęsti gamtosaugos darbus.


Kasmet renginys vyksta kitoje šalyje – buvo ir Suomijoje, ir Latvijoje, ir net Klaipėdoje – ir sutraukia po šimtą ir daugiau dalyvių iš dešimčių skirtingų projektų, dirbančių su miškais, pievomis, vandens telkiniais ar retomis rūšimis. Programoje – ne tik pranešimai ir diskusijos teminėse grupėse, bet ir lauko išvykos, kuriose galima pačiam pamatyti, kaip kitos šalys sprendžia panašius iššūkius: nuo upių atkūrimo iki invazinių rūšių kontrolės.


Dalia Bastytė-Cseh ekskursijos metu. Nuotr. aut. Kaidi Tingas
Dalia Bastytė-Cseh ekskursijos metu. Nuotr. aut. Kaidi Tingas

Toks bendradarbiavimas ypač vertingas, nes leidžia nekartoti klaidų, dalintis sėkmės istorijomis ir jaustis dalimi didesnio, bendro LIFE tinklo, dirbančio dėl gamtos ateities visoje Europoje.

Šiemet Šiaurės ir Baltijos šalių LIFE platformos susitikimas vyko rugsėjo 8–10 dienomis Estijoje, Vihula dvare, pačiame Lahemaa nacionalinio parko širdyje – ir sunku būtų rasti tinkamesnę vietą gamtosaugos bendruomenei susiburti.


Trys dienos buvo skirtos dalintis LIFE projektų istorijomis, sėkmėmis ir iššūkiais iš visų Šiaurės ir Baltijos šalių, o viena diena – išskirtinai lauko išvykoms. Dalyviai keliavo aplankyti upių, pelkių, medžiais apaugusių ganyklų ir netgi ariamų laukų, kur susitiko su vietos ūkininkais, gamintojais, inovatoriais ir gamtosaugininkais, dirbančiais su atkūrimo darbais tiesiogiai vietoje.

Renginio formatas kaskart primena, kodėl šie susitikimai tokie vertingi: jie leidžia ne tik pasisemti idėjų iš kaimyninių šalių, bet ir sustiprinti bendruomenės jausmą, kad visi dirba to paties, didesnio tikslo labui. O Lahemaa gamtovaizdžiai šįmet, be abejo, buvo tiesiog papildoma dovana visiems dalyviams.


Kai gamtosauga tampa bendradarbiavimu


Vienas iš pranešimų, nuskambėjusių Estijos susitikime, buvo Ģirts Baranovskis iš LIFE-IP „LatViaNature“ pasakojimas, kaip Latvijoje bandoma įtraukti privačių miškų savininkus į biologinės įvairovės apsaugą per savanoriškas priemones. O tai kaip niekad aktualu: pusė Latvijos miškų priklauso privatiems savininkams – jų yra net apie 116 000! Iki šiol gamtosauga ten dažnai buvo suprantama kaip apribojimai „iš viršaus“, sukėlę nepasitikėjimą ir net protestus.


Todėl komanda sukūrė programą „Living Forest“ – savanorišką, sutartimis paremtą modelį, kai savininkai gauna konsultacijas ir finansinę paramą už tai, kad palieka senus medžius, negyvą medieną ir įvairaus amžiaus miško struktūrą. Rezultatai džiuginantys: per trejus metus pasirašyta 70 sutarčių, apsaugota 365 ha miško, o net 96 proc. dalyvavusių savininkų liko patenkinti bendradarbiavimu.


Lietuvos gamtos fondo darbui tokia patirtis – itin vertinga: didelė dalis mūsų šalies vertingų buveinių taip pat yra privačiose žemėse, o Latvijos pavyzdys rodo konkrečius sprendimus – nuo teisingo kompensacijų skaičiavimo iki to, kaip įtraukti savininkus į stebėseną – kuriuos galima pritaikyti ir čia, stiprinant pasitikėjimu, o ne prievarta grįstą gamtosaugą.

Maži telkiniai – svarbūs pokyčiai

Vizito diena baigėsi kur kas ramesne, bet ne mažiau įdomia gamtosaugos scena – Mädapea ąžuolyno kraštovaizdžio draustinyje, Lääne-Viru apskrityje. Ši nedidelė, tik 72 ha teritorija saugoma nuo 1958 metų būtent dėl savo ąžuolyno, o 2007-aisiais gavo kraštovaizdžio draustinio statusą. Čia Riinu Rannap iš LIFE IP „ForEst&FarmLand“ parodė, kaip atkurti maži vandens telkiniai, skirti varliagyviams.

Kadangi šie gyvūnai gyvenimo cikle priklauso tiek nuo sausumos, tiek nuo vandens buveinių, tokie telkiniai kuriami ne pavieniui, o kaip įvairaus gylio ir tipo grupės – taip padidinama tikimybė, kad bent dalis jų išliks tinkami veistis net sausringais metais.

Ekskursija po Mädapea ąžuolyno kraštovaizdžio draustinį. Nuotr. aut. Kaidi Tingas
Ekskursija po Mädapea ąžuolyno kraštovaizdžio draustinį. Nuotr. aut. Kaidi Tingas

Atkurtų telkinių aplinka čia, kaip ir daugelyje panašių Estijos projektų, palaikoma ekstensyviai ganant. Tai padeda išvengti kranto ir gretimų pievų apžėlimo, palaiko atvirą, saulėtą mikroklimatą, kurio varliagyviams reikia veistis ir žiemoti, o kartu neleidžia telkiniams greitai užakti. Svarbu, kad ganymas išliktų būtent nuosaikus – per intensyvus gyvulių lankymasis prie vandens gali pabloginti vandens kokybę. Tad pusiausvyra tarp žolėdžių naudos augmenijai ir jų galimo neigiamo poveikio vandeniui yra vienas pagrindinių tokių buveinių priežiūros iššūkių.

Dalyviams tai buvo puiki proga savomis akimis pamatyti, kaip nedideli, bet kruopščiai suplanuoti veiksmai gali turėti realų poveikį biologinei įvairovei.

Kodėl tokie susitikimai svarbūs?

Man atrodo, kad būtent čia ir slypi viena didžiausių LIFE programos vertybių. LIFE suteikia galimybę ne tik įgyvendinti konkrečius gamtosaugos darbus, bet ir mokytis vieniems iš kitų, išbandyti naujus sprendimus ir perduoti pasiteisinusią patirtį toliau. Susitikę skirtingų šalių projektų žmonės dažnai sprendžia labai panašias problemas, nors jų kraštovaizdžiai ir sąlygos gali būti visiškai skirtingi. O kartais būtent kitos šalies patirtis padeda pažvelgti į savo problemas naujai.

LIFE – žmones, žinias bei patirtį vienijantis tinklas. Nuotr. aut. Kaidi Tingas
LIFE – žmones, žinias bei patirtį vienijantis tinklas. Nuotr. aut. Kaidi Tingas

Todėl LIFE – tai ne tik finansavimas atskiriems projektams. Tai ir žmonių, žinių bei patirties tinklas, leidžiantis gamtosaugos sprendimams keliauti iš vienos vietos į kitą. Ir turbūt tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl verta susitikti gyvai – ne tik pasidžiaugti tuo, kas pavyko, bet ir parsivežti idėjų tam, ką dar galime padaryti Lietuvoje.

Dalia Bastytė-Cseh, Lietuvos gamtos fondas #LIFEosmobaltic #LIFEprogramme #LIFEfamily

bottom of page