Skuode planuojami senųjų medžių priežiūros darbai – dar vienas žingsnis LIFE Osmo Baltic projekte
- Lietuvos gamtos fondas
- prieš 12 valandų
- 3 min. skaitymo
Kartu su partneriais įgyvendiname LIFE Osmo Baltic projektą, kurio metu didelis dėmesys skiriamas senųjų medžių apsaugai ir jų vaidmeniui biologinei įvairovei. Dalinamės partnerių iš Žemaitijos parengta apžvalga apie vieną svarbiausių projekto veiklų – brandžių medžių inventorizaciją bei profesionalią arboristinę priežiūrą.
Tekstą parengė Gabija Savickytė, Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistė (ekologė), Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (ŽNPD).
Praeitais metais projekto gamtininkai kone kiekvieną dieną praleisdavo ieškodami vertingų medžių, juos aprašinėjo, matavo ir kaupė duomenis. Per visą Skuodo rajoną besidriekiančiame ekologiniame koridoriuje buvo inventorizuota virš 1800 biologiškai vertingų ąžuolų, liepų, klevų, vinkšnų ir kitų lapuočių medžių.
Projekto gamtosaugos ekspertas Algimantas Krajinas dalinasi: „Didžiausiais, įspūdingiausiais medžiais išsiskyrė vietos, kuriose anksčiau stovėjo sodybos. Tačiau šiandien, dauguma šių medžių stūkso dirbamų laukų viduryje ar užžėlusiose miško aikštelėse“. Ilgaamžiai medžiai, ypatingai ąžuolai, buvo globojami sodybvietėse, šalia koplytėlių, sodinami žemės valdų pakraščiuose. Šie medžiai senoliai ne tik saugo vietinę bioįvairovę, bet ir mena gyventojų istoriją.
Viena svarbiausių projekto užduočių – medžių senolių priežiūra
Atrinkti medžiai bus prižiūrimi bei tvarkomi profesionalių arboristų, turinčių Europos standartus atitinkančius sertifikatus bei sukaupusių didelę darbo su senoliais medžiais patirtį. Po pirmosios arboristo apžiūros medžiams buvo rekomenduotos įvairios priemonės, kuriomis bus siekiama užtikrinti medžių ilgaamžiškumą. Viena iš jų yra lajos genėjimas. Jis daromas tada, kai medį norima apsaugoti nuo vėjovartų ir kai medžio laja gali kelti pavojų aplinkiniams pastatams, elektros laidams. Taip pat, medžių kamienai ir lajos gali būti sutvirtinami įvairiomis jungtimis. Dažnu atveju, medžiai su dviem kamienais turi didelę galimybę skilti, tad tokio tipo lajos sutvirtinimai leidžia medžiui išvengti tokių drastiškų pažaidų.
Taip pat, medžiai senoliai neretai yra stelbiami aplinkinių medžių, krūmų. Ąžuolai yra šviesiamėgė rūšis – gaudami daug tiesioginės saulės šviesos jie ne tik jaučiasi geriausiai ir auga sparčiausiai, bet ir lengviau apsisaugo nuo įvairių ligų. Būtent todėl seniausi, stambiausi ąžuolai dažnai yra randami senosiose sodybvietėse, pievose bei laukų pakraščiuose. Tačiau, kai tokios vietos tampa apleistos, jose pradeda augti trumpaamžiai ir mažiau biologinės vertės turintys medžiai – baltalksniai, blindės, eglės. Jie auga greičiau nei ąžuolai, todėl gali ne tik užstoti ypatingai svarbią saulės šviesą, bet ir įaugti į ąžuolų lają. Norint užtikrinti ąžuolo ilgaamžiškumą, labai svarbu pašalinti jų polajyje esančius mažesnius medžius.
Be galo svarbu yra saugoti ir prižiūrėti ir mums nematomas medžių dalis – šaknų sistemą. Ji auga kartu su medžiu ir prisitaiko prie aplinkos salygų, tačiau, kaip ir visoms kitoms medžio dalims, jai reikalingas vanduo, maistinės medžiagos bei oras. Augimvietės pasikeitimai, tokie kaip akmenų, šiukšlių krovimas prie kamieno, per intensyvus gyvulių ganymas ar net tiesiog per dažnas žmonių lankymas, gali suspausti dirvožemį, neleisti prasiskverbti orui ir kitaip pažeisti šaknų sistemą. Tokiais atvejais medžiams yra rekomenduojamas specialiais įrankiais atliekamas dirvožemio aeravimas bei mikrobiologinių preparatų ir biostimuliatorių įterpimas.
Svarbu pabrėžti, kad minėti medžių priežiūros darbai yra rekomenduotini tik išskirtiniais atvejais. Dažnai medžiai senoliai pasiekę tokį garbų amžių jau yra pasikaustę įvairiomis strategijomis bei įrankiais, kurie jiems leis išgyventi dar ne vieną pusšimtį metų. Įvairūs natūralūs pažeidimai, samanų, kerpių bei grybų buvimas signalizuoja medžio biologinės įvairovės svarbą, o žmonėms susirūpinimą keliančios sausos šakos medžiui yra tarsi žmogui su laiku pasirodančios raukšlės ir žili plaukai – tai tik parodo jo brandą.
Vienas medis – namai tūkstančiui kitų
Brandos požymiais išsiskiriantys medžiai senoliai yra ypatingai svarbūs biologinei įvairovei. Nuo jų priklauso ne tik daugybės samanų, grybų, kerpių rūšių įvairovė, bet ir kai kurių mums žinomų paukščių – naminės pelėdos, meletos. Taip pat, senųjų medžių drevėse gali įsikurti net tokie žinduoliai kaip didžiosios miegapelės, šikšnosparniai. Žinoma, tokiomis buveinėmis naudojasi ir nariuotakojai: saugomi niūriaspalviai ir marmuriniai auksavabaliai bei daugelis kitų. Rūšys priklausomos nuo medžių senolių ir juose irstančios medienos yra vadinamos saproksilinėmis. Įvairių stadijų irstanti mediena joms tampa prieglobsčiu, maitinimosi ar veisimosi vietos. O štai niūriaspalviui auksavabaliui tai namai visam gyvenimo ciklui.
Pastarieji vabalai yra reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir saugomi Europos mastu. Visoje Lietuvoje yra atrastos tik kelios dešimtys vietų, kuriuose įsikūrę niūriaspalviai auksavabaliai. Šią vasarą, vykdant niūriaspalvio auksavabalio monitoringą, Skuodo rajone buvo pirmą kartą aptikti šios rūšies individai! Jie buvo pagauti feromoninės gaudyklės pagalba ant seno ąžuolo augančio sodybos kieme. Šis ir daugelis kitų vertingų ąžuolų bei kitų lapuočių medžių per ateinančius metus bus tvarkomi arboristų, siekiant prailginti šių medžių ir nuo jų tiesiogiai susijusių organizmų, gyvenimą.
