Klimato kaitos akivaizdoje – ką mums sako gamta? Įžvalgos iš „Baltic Climate School“
- prieš 1 dieną
- 3 min. skaitymo
Atnaujinta: prieš 10 valandų
Kaip kalbėti apie klimato kaitą taip, kad ji ne tik keltų nerimą, bet ir padėtų geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei skatintų veikti apgalvotai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kartu su „Baltic Climate School“ dalyviais, susirinkusiais Kuršių nerijoje.
Liepos 6–10 dienomis su partneriais Coalition Clean Baltic ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizavome tarptautinę klimato mokyklą, subūrusią studentus, mokslininkus ir gamtosaugos specialistus iš Baltijos šalių. Kelias dienas trukusioje programoje nagrinėjome, kaip klimato kaita veikia Baltijos jūrą, pakrantes, biologinę įvairovę ir žmonių gyvenimą. Teorines žinias papildė diskusijos, praktiniai pavyzdžiai ir išvykos į vieną unikaliausių Lietuvos kraštovaizdžių – Naglių gamtinį rezervatą.
Klimatas – daugiau nei vienos dienos orai
Daug dėmesio mokykloje skirta Baltijos jūrai. Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė pristatė klimato kaitos poveikį jūros hidrologijai, krantų kaitai ir laivybai, o dr. Greta Srėbalienė kalbėjo apie pokyčius ekosistemose, biologinėje įvairovėje ir invazinių rūšių plitimą. Klimato ambasadorė Inga Labutytė-Atkočaitienė priminė, kad klimato kaitos akivaizdoje svarbios ne tik žinios, bet ir mūsų gebėjimas veikti, telkti bendruomenes bei skatinti ilgalaikį visuomenės įsitraukimą.
Praktiniu gamtosaugos pavyzdžiu tapo Lietuvos gamtos fondo eksperto dr. Roberto Staponkaus pristatytas Kuršių marių žuvų nerštaviečių ir jauniklių augimviečių kartografavimo projektas. Tokie tyrimai leidžia geriau suprasti žuvų išteklių pokyčius ir prisideda prie veiksmingesnės jų apsaugos.
Visgi viena svarbiausių mokyklos minčių – klimato kaitą galime suprasti tik objektyviai žvelgdami į ilgalaikius gamtos procesus. Karšta diena ar lietinga savaitė dar nepasako, kaip keičiasi klimatas. Tam reikia dešimtmečius kauptų stebėjimų, duomenų analizės ir mokslu pagrįstų išvadų.
Kuršių nerija – gamtos ir žmogaus bendradarbiavimo pavyzdys
Nepamirštama klimato mokyklos patirtimi tapo išvyka į Naglių gamtinį rezervatą. Šios ekskursijos metu gamta tarsi pati nusprendė gyvai iliustruoti paskaitose aptartas temas – vos per kelias minutes saulę pakeitė smarkus lietus ir kopų smėlį nešantis vėjas. Permirkę, sušalę ir išbarti audros patys pajutome, kaip greitai gali keistis oro sąlygos ir kaip mažai jos priklauso nuo mūsų lūkesčių.
Tačiau Kuršių nerijos istorija liudija ir tai, kokią didelę įtaką gamtiniams procesams gali turėti žmogus. Šimtmečius čia augę miškai buvo intensyviai kertami, o XVIII–XIX amžiuje šie veiksmai lėmė dramatiškus pokyčius – slenkančios kopos palaidojo net keturiolika kaimų. Tik supratę savo klaidas, žmonės ėmėsi jas taisyti. XIX amžiuje pradėti kopagūbrių tvirtinimo darbai ir miškų atsodinimas padėjo sustabdyti smėlio pustymą bei apsaugoti gyvenvietes.
Susimąstyti kviečia ir Palangos pakrantės dinamika. Dažnai atrodo, kad jūra nuolat pasiglemžia jos paplūdimius ir ardo krantus. Tačiau šiandieninis Palangos krantas nėra vien natūralių procesų rezultatas. Pastačius pirmąjį Palangos tiltą, pakito smėlio pernaša palei krantą, todėl ilgainiui susiformavo ir platesnis paplūdimys. Natūralesnė pakrantės linija šiandien driektųsi ties Meilės alėja.
Šie skirtingi pakrančių priežiūros pavyzdžiai puikiai iliustruoja, kad dažnai gamtos reiškinius vertiname tik iš žmogaus perspektyvos, tad kai mūsų akims įprastas kraštovaizdis ima keistis, natūraliai kyla klausimas – ar gamta „maištauja“? O gal ji tiesiog siekia sugrįžti į pusiausvyrą?
Kai keičiasi gamta, keistis tenka ir mums
Tiesa ta, kad šiandien klimato kaita mums kelia naujų iššūkių – nuo ekstremalių liūčių ir karščio bangų iki jūros lygio kilimo bei biologinės įvairovės nykimo. Visgi klimato mokykloje ne kartą skambėjo mintis, kad ieškodami sprendimų pirmiausia turime mokytis stebėti, suprasti ir įsiklausyti.
Galbūt svarbiausia pamoka, kurią parsivežėme iš „Baltic Climate School“, yra ta, kad klimato kaitos akivaizdoje turime keisti ne tik infrastruktūrą, bet ir savo santykį su gamta. Vietoj klausimo „kaip ją suvaldyti?“ gal verta dažniau paklausti: „ką gamta mums bando pasakyti?“
Tikime, kad tokios iniciatyvos kaip „Baltic Climate School“ padeda ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą pažvelgti plačiau. Juk kuo geriau pažįstame gamtą ir suprantame jos dėsnius, tuo aiškiau matome, kad rūpindamiesi gamta, iš tiesų rūpinamės ir savimi.
