Praėjusią savaitę Lietuvą nusiaubusi audra atnešė ne tik stiprų vėją ir liūtis, bet ir nemažai nuostolių. Daug kur išvirto medžiai, buvo apgadintas žmonių turtas, sutriko kasdienis gyvenimas. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl patirtų nuostolių. Tarp išvirtusių medžių – ne tik kraštovaizdžiui ir žmonėms svarbūs, bet ir didelę biologinę vertę turintys medžiai. Išvirtęs senas medis – ne pabaiga | Lietuvos gamtos fondas Ne visi išvirtę seni medžiai turi tapti malkomis. Jo kamienas

Ką pasėsi, tą ir pjausi? Vasarai pamažu einant į pabaigą, įprasta atsigręžti į tai, kokia ji buvo mums, žmonėms. Tačiau Žolinės primena pažvelgti ir į tai, ką šis šiltasis sezonas reiškė augalams – kokiomis sąlygomis jie augo ir ką jų augimo ritmas gali pasakyti apie besikeičiantį klimatą? Augalai vieni pirmųjų pajunta klimato pokyčius Šią vasarą Lietuvoje netrūko kontrastų – birželio pabaigoje fiksuota rekordinė kaitra, liepą daugelyje šalies vietų gausiai lijo, o stiprios a

Kasmet vasarą Lietaus ( Šeškinės) parke, Vilniuje vyksta migracija, kurios dauguma praeivių nė nepastebi. Vos 0,1 gramo sveriantys pilkųjų rupūžių jaunikliai palieka veisimosi kūdrą ir leidžiasi ieškoti naujų namų sausumoje. Jų kelyje – ne miško takai, o pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Pilkosios rupūžės jauniklis prie pėsčiųjų ir dviračių tako bortelio. Nuotr. aut. Dalia Bastytė-Cseh Metus trukęs tyrimas Siekdama geriau suprasti, kaip infrastruktūra veikia vieną gausiaus

Kaip kalbėti apie klimato kaitą taip, kad ji ne tik keltų nerimą, bet ir padėtų geriau suprasti gamtoje vykstančius procesus bei skatintų veikti apgalvotai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome kartu su „Baltic Climate School“ dalyviais, susirinkusiais Kuršių nerijoje. „Baltic Climate School“ dalyviai Nidoje. Nuotr. aut. Coalition Clean Baltic. Liepos 6–10 dienomis su partneriais Coalition Clean Baltic ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija organizavome tarptautinę kl

Ryškiai geltonos rykštenės pakelėse, violetiniai lubinai pievose ar sparčiai augantys medžiai miestų pakraščiuose daugeliui atrodo kaip įprasta Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Tačiau dalis šių augalų nėra vietinės rūšys. Kai kurie jų plinta taip sparčiai, kad ima keisti mūsų pievas, pakrantes ir biologinę įvairovę. Invaziniai augalai Lietuvoje tampa vis didesniu iššūkiu gamtai. Nors dalis jų iš pradžių buvo sodinami kaip dekoratyviniai ar praktiški augalai, ilgainiui jie išpli

„Pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų“ – lietuviškų vertybių trejybė, nuo senų laikų skiepijama mūsų pasąmonėje. Tačiau šiandien vis dažniau suprantame, kad svarbu ne tik pasodinti medį, bet ir jį išsaugoti, ne tik pastatyti namą, bet ir gyventi darnoje su gamta, ne tik užauginti vaiką, bet ir išmokyti jį rūpintis pasauliu aplink save. Apie medžius, jų priežiūrą ir reikšmę žmogaus gyvenime kalbamės su Renaldu Žilinsku, profesionaliu arboristu, įmonės Arbovita ir

Baltijos jūra yra gyvybės lopšys mūsų regione. Ji maitina, jungia, užtikrina biologinę įvairovę ir žmonių gyvenimo kokybę. Tačiau...