LIFE Osmo Baltic tyrimai pristatyti XIII Europos entomologų kongrese
- prieš 28 minutes
- 2 min. skaitymo
Šią vasarą Daugpilio universiteto mokslininkas Maksims Balalaikins atstovavo projektui LIFE Osmo Baltic XIII Europos entomologų kongrese (ECE 2026) – viename svarbiausių Europoje vabzdžių tyrimams skirtų renginių, suburiančiame mokslininkus iš įvairių šalių.
Kongrese Maksims pristatė pranešimą „Towards Understanding Ecological Corridors for Osmoderma barnabita: Ongoing Mark-Recapture Studies in Urban and Natural Landscapes“, kuriame buvo aptariami niūriaspalvio auksavabalio skraidymo ypatumai bei ekologiniai koridoriai urbanizuotose ir natūraliose teritorijose.
Primename, jog niūriaspalvis auksavabalis yra Europos Sąjungoje saugoma, prioritetinė rūšis, svarbi identifikuojant gamtiškai vertingas buveines – senuosius lapuočių medžius. Didėjant šių buveinių fragmentacijai, rūšies išlikimas priklauso nuo galimybės judėti tarp tinkamų medžių, todėl mokslininkai siekia geriau suprasti, kokius atstumus vabzdžiai įveikia ir kokie veiksniai turi įtakos jų migracijai.
Daugpilio universitete atliekamo tyrimo rezultatai jau parodė, kad niūriaspalvis auksavabalis gali nukeliauti gerokai didesnius atstumus, nei manyta anksčiau. Natūraliose buveinėse užfiksuoti iki 3 km siekiantys individų judėjimo atstumai, o vienas vabalas buvo pakartotinai aptiktas net už 1,5 km praėjus vos dviem valandoms po paleidimo. Šie duomenys padeda geriau suprasti, kaip formuojasi ekologiniai koridoriai ir kokios sąlygos yra būtinos šios retos rūšies išlikimui.
„Mano pristatymas buvo kiek kitoks nei daugelio kitų kongreso pranešėjų – daugiau dėmesio skyriau ne bendriems projekto rezultatams, o mūsų taikomiems tyrimų metodams. Nors tema gana specifinė, ji sulaukė susidomėjimo, o diskusijos su kolegomis tęsėsi ir pasibaigus sesijai“, – pasakoja M. Balalaikins.
Pasak mokslininko, kongresas išryškino ir kitą svarbią tendenciją – vis didesnį dėmesį pažangioms tyrimų technologijoms bei metodams. Renginio metu užmegzti nauji kontaktai, o Maksims sulaukė kvietimo bendradarbiauti su Insbruko universitetu atliekant genetinius tyrimus.
„Vabzdžių pasaulis yra be galo įvairus, o tokie renginiai primena, kad turime nuolat kalbėti apie skėtines saproksilines rūšis ir jų buveinių – ypač senųjų drevėtų medžių – išsaugojimo svarbą“, – sako M. Balalaikins.
Džiaugiamės, kad LIFE Osmo Baltic tyrimai prisideda prie tarptautinės mokslinės bendruomenės dialogo ir padeda atkreipti dėmesį į biologinę įvairovę, slypinčią medžiuose senoliuose.
