Kasmet vasarą Lietaus ( Šeškinės) parke, Vilniuje vyksta migracija, kurios dauguma praeivių nė nepastebi. Vos 0,1 gramo sveriantys pilkųjų rupūžių jaunikliai palieka veisimosi kūdrą ir leidžiasi ieškoti naujų namų sausumoje. Jų kelyje – ne miško takai, o pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Pilkosios rupūžės jauniklis prie pėsčiųjų ir dviračių tako bortelio. Nuotr. aut. Dalia Bastytė-Cseh Metus trukęs tyrimas Siekdama geriau suprasti, kaip infrastruktūra veikia vieną gausiaus

Šią vasarą Daugpilio universiteto mokslininkas Maksims Balalaikins atstovavo projektui LIFE Osmo Baltic XIII Europos entomologų kongrese (ECE 2026) – viename svarbiausių Europoje vabzdžių tyrimams skirtų renginių, suburiančiame mokslininkus iš įvairių šalių. Maksims Balalaikins pristatymas XIII Europos entomologų kongrese (ECE 2026). Nuot. aut. Daugpilio universitetas. Kongrese Maksims pristatė pranešimą „Towards Understanding Ecological Corridors for Osmoderma barnabita: Ong

Ryškiai geltonos rykštenės pakelėse, violetiniai lubinai pievose ar sparčiai augantys medžiai miestų pakraščiuose daugeliui atrodo kaip įprasta Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Tačiau dalis šių augalų nėra vietinės rūšys. Kai kurie jų plinta taip sparčiai, kad ima keisti mūsų pievas, pakrantes ir biologinę įvairovę. Invaziniai augalai Lietuvoje tampa vis didesniu iššūkiu gamtai. Nors dalis jų iš pradžių buvo sodinami kaip dekoratyviniai ar praktiški augalai, ilgainiui jie išpli

Baltijos jūra yra gyvybės lopšys mūsų regione. Ji maitina, jungia, užtikrina biologinę įvairovę ir žmonių gyvenimo kokybę. Tačiau...