Ruonių baidyklės

Akustinių ruonių atbaidymo priemonių testavimas priekrantės žvejybos sąlygomis šalia standartiškai žvejų naudojamų gaudyklių.

Praktinės problemos, kurias siekiama išspręsti:

1. šiuo metu Lietuvos pavienės priekrantės žvejybos įmonės naudoja Švedijoje sukurtas pontonines gaudykles. Nors šios gaudyklės apsaugo nuo ruonių patekimo į gaudyklės vidų, o venteriai pagaminti iš ultra aukštos molekulinės masės polietileno, kurio nesugeba perdrėksti ruoniai, jos nėra populiarios. To priežastis dvigubai didesnis žmogiškųjų resursų poreikis, naudojant pontonines gaudykles (Morkūnas et al., 2023; Staponkus, 2020). Šiai dienai žvejai, nors ir rizikuodami prarasti laimikį, renkasi tradicinę žvejojimo įrangą – standartines gaudykles, kurios, jei nėra specifiškai modifikuotos, pasižymi aukšta ruonių priegauda (Vanhatalo et al., 2014), arba statomaisius tinklus, kurie pasižymi aukšta paukščių priegauda jų žiemojimo laikotarpiu Lietuvos vandenyse (Morkūnas et al., 2023).

2. Modernios akustinės atbaidymo priemonės skirtos ruoniams nuo įrangos atbaidyti yra sąlyginai brangios ir niekada nebandytos Lietuvos priekrantėje, todėl nėra naudojamos žvejų. 2023 m. vykdytų anoniminių apklausų metu, nustatyta, kad 50% priekrantės žvejybos įmonių būtų linkę naudoti akustines atbaidymo priemones esant galimybei gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų veiksmų programą (Morkūnas et al., 2023). Tačiau dalis įmonių nurodė, kad tai darytų tik jei jos būtų išbandytos ir būtų galimybė susipažinti su šių priemonių naudojimo, bandymo rezultatais priekrantės žvejyboje.

3. Nors Lietuvoje pilkieji ruoniai pradėti periodiškai stebėti palyginti neseniai, Botnijos įlankoje susidūrimai su žvejais stebimi jau nuo 1990 metų (Svels et al., 2022). Daugiau nei dešimtmetį įvairios Švedijos ir Suomijos mokslo institucijos siekia sukurti ir patobulinti naujas ruonių žalos prevencijos priemones (akustines ir elektrines atbaidymo priemonės, ūdas ir modifikuotas povandenines gaudykles - bučius), tik nedaugelis iš jų pasiteisina ilgalaikiame periode (Hemmingsson et al., 2008; Ljungberg et al., 2022; Svels et al., 2022; Westerberg et al., 2006). Daugelis priemonių per tam tikrą laikotarpį tampa nebenaudingomis – ruoniai labai greitai prisitaiko prie įvairių žvejybos ir atbaidymo priemonių modifikacijų. Šiuo metu akustinės atbaidymo priemonės kartu su pontoninėmis gaudyklėmis yra laikomos efektyviausiomis apsaugos nuo ruonių priemonės ir yra laikomos išgelbėjimu smulkiajai žvejybai Baltijos jūroje, ypatingai šiaurinėje dalyje (Calamnius et al., 2018; Hemmingsson et al., 2008). Akustinės atbaidymo priemonės (AHD) naudojamos jau daugiau nei 30 metų šiaurinėje Baltijos jūros bei Atlanto vandenyno dalyje (Erbe & McPherson, 2012; Fjälling et al., 2006; Gordon & Northridge, 2002; Jefferson & Curry, 1996; Vetemaa et al., 2021). Akustiniai atbaidymo įtaisai naudojami įvairiomis aplinkybėmis, siekiant apsaugoti jūrų gyvūnus, įskaitant ruonius, nuo tam tikrų teritorijų ar veiklos arba atgrasyti juos nuo jų.