Vilnius ieško sprendimų Lietaus parko rupūžiukams: miesto takai – ne tik žmonėms
- prieš 11 minučių
- 2 min. skaitymo
Kasmet vasarą Lietaus ( Šeškinės) parke, Vilniuje vyksta migracija, kurios dauguma praeivių nė nepastebi. Vos 0,1 gramo sveriantys pilkųjų rupūžių jaunikliai palieka veisimosi kūdrą ir leidžiasi ieškoti naujų namų sausumoje. Jų kelyje – ne miško takai, o pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra.
Metus trukęs tyrimas
Siekdama geriau suprasti, kaip infrastruktūra veikia vieną gausiausių pilkųjų rupūžių (Bufo bufo) populiacijų mieste, Vilniaus miesto savivaldybė Lietuvos gamtos fondui patikėjo atlikti išsamų tyrimą. Jį vykdė fondo gamtosaugos ekspertė, herpetologė Dalia Bastytė-Cseh.
2025-2026 m. Lietaus parke buvo tiriamos varliagyvių veisimosi buveinės, stebėta suaugusių rupūžių ir jauniklių migracija, buožgalvių vystymasis bei vertinamos kliūtys, su kuriomis varliagyviai susiduria. Tyrimo pradžioje taip pat susitikta ir su vietos gyventojais, kurie jau ne vienerius metus rūpinasi šios teritorijos varliagyvių išsaugojimu.
Tyrimas parodė, kad Lietaus parke gyvena gausi pilkųjų rupūžių populiacija – įvertinta apie 300-400 suaugusių individų. Pievinės varlės šioje teritorijoje aptiktos gerokai rečiau – stebėti tik pavieniai individai.
Kliūtys mažos – pasekmės didelės
Didžiausi iššūkiai nustatyti stebint jaunų pilkųjų rupūžių migraciją. Vos apie 0,1 gramo sveriantys jaunikliai, palikę veisimosi vandens telkinį, turi kirsti intensyviai naudojamą pėsčiųjų ir dviračių taką. Tyrimas atskleidė, kad dabartiniai infrastruktūros sprendimai kai kuriose vietose apsunkina jų migraciją.
Viena didžiausių kliūčių – vakarinėje tako pusėje esantis maždaug 4 cm aukščio bortelis. Negalėdami jo įveikti, rupūžiukai grįžta atgal ant tako ir ieško kitos vietos jį perlipti. Dėl to jie ilgiau užsibūna pavojingoje vietoje, o jų žūties tikimybė smarkiai išauga.
Miestas, kuriame vietos užtenka ne tik žmonėms
Remiantis tyrimo rezultatais, siūloma įrengti specialias varliagyvių pralaidas su nukreipiančiomis tvorelėmis arba pertvarkyti esamą bortelį į nuožulnų. Taip pat migracijos laikotarpiu rekomenduojama įrengti įspėjamuosius ženklus.
„Kaip herpetologei man rūpi išsaugoti vieną didžiausių pilkųjų rupūžių populiacijų urbanizuotoje Vilniaus teritorijoje. Tačiau šis darbas man svarbus ir asmeniškai – esu gimusi ir užaugusi Vilniuje, rupūžes Lietaus parke prisimenu dar iš vaikystės. Šiandien parkas yra pasikeitęs – atnaujinta infrastruktūra suteikia naujų galimybių žmonėms, tačiau tyrimas parodė, kad kai kurie jos elementai apsunkina rupūžių jauniklių migraciją ir didina jų žūties riziką. Labai džiugu matyti, kad miestas reaguoja ir ieško galimybių, kaip parko erdves geriau pritaikyti ne tik žmonėms, bet ir laukinei gyvūnijai“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Dalia Bastytė-Cseh.
Lietuvos gamtos fondo parengta ataskaita su rekomenduojamomis priemonėmis jau perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Tikimės, kad tyrimo rezultatai prisidės prie sprendimų, kurie padės sumažinti migruojančių varliagyvių žūtis bei išsaugoti svarbią Vilniaus miesto biologinės įvairovės dalį. #LietuvosGamtosFondas #Vilnius #Rupūžiukai #BiologinėĮvairovė #Gamtosauga
