Kuršių marių žuvų nerštaviečių ir jauniklių augimviečių kartografavimas geresniam gamtos išteklių valdymui ir apsaugai
Naudojantis įvairiomis gaudyklėmis, kartografuoti Kuršių marių žuvų nerštavietes ir mailiaus susikaupimo vietas, patikrinti mailiaus augimo priklausomybę nuo sūraus vandens prietakos ir šiuos naujai surinktus duomenis pateikti žuvų išteklius reguliuojančioms institucijoms, siekiant patikslinti komercinės žvejybos kvotas, įrankius, laikus, vietas bei atitinkamai pakoreguoti Klaipėdos uosto gilinimo darbų terminus ir parametrus.
Apie projektą skaitykite anglų kalba
Project duration
2024 10 01 iki 2026 09 30
Budget
37 996 €
Field of activity
Baltijos jūros ir vidaus vandenų apsauga užtikrina kertinių ekosistemų sveikatą. Juk vanduo ir mūsų gyvybės šaltinis
Project objectives
Lauko tyrimais nustatyti Kuršių marių žuvų nerštavietes ir jauniklių augimvietes bei parengti jų žemėlapius.
Įvertinti, kaip Baltijos jūros sūraus vandens įtekėjimai veikia žuvų dauginimąsi.
Perduoti naujus duomenis už žuvų išteklių apsaugą atsakingoms institucijoms ir paskatinti apsaugos priemonių tobulinimą.
Į žuvų jauniklių stebėseną įtraukti vietos bendruomenę.
Project results
Kuršių marių nerštaviečių ir jauniklių augimviečių žemėlapiai bei sūraus vandens poveikio nerštavietėms žemėlapiai.
Patikrintas Klaipėdos universiteto operatyvinis hidrodinaminis modelis, kurio prognozes galima naudoti įspėjant apie žuvims nepalankias sąlygas neršto metu.
Piliečių mokslo gairės „Sampling Fish Larvae with Light Traps" žuvų lervų stebėsenai šviesos gaudyklėmis.
Dr. B. Benecke knygos „Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen" (1881) skyrių vertimas į lietuvių kalbą ir jo pagrindu parengtas straipsnis.
Rekomendacijos Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai dėl Kuršių marių Natura 2000 teritorijos gamtotvarkos plano atnaujinimo.
Rezultatai pristatyti konferencijoje „Jūros ir krantų tyrimai 2026" (Šilutė) ir CCB Baltijos klimato mokykloje (Nida).
Pagrindinės išvados:
Karpinių žuvų nerštas ir jauniklių augimas telkiasi centrinėje ir pietinėje marių dalyje, kurios sūrus jūros vanduo beveik nepasiekia. Ešerinės žuvys veisiasi plačiau.
Stiprių sūraus vandens įtekėjimų metais šiaurinės marių dalies nerštavietės gali tapti ekologiniais spąstais žuvų ikrams ir lervoms. Rizika gali didėti toliau gilinant Klaipėdos sąsiaurį.
Neršto laikas metai iš metų gerokai skiriasi, todėl apsaugos priemones tikslinga derinti prie faktinių gamtos sąlygų, o ne tik prie kalendorinių datų.
Source of funding
BESTbelt programa (Europos žaliosios juostos smulkiųjų dotacijų programa), finansuojama Europos Sąjungos.
Partners
Lietuvos gamtos fondas (projekto koordinatorius)
Klaipėdos universitetas (partneris)
More information
