Nauji duomenys apie Kuršių marių žuvis – pagrindas svarbiems gamtotvarkos plano pokyčiams
Kur Kuršių mariose neršia žuvys ir kur auga jų jaunikliai? Iki šiol atsakymų į šiuos klausimus daugiausia ieškota senuose stebėjimuose ir prielaidose. 2025–2026 m. kartu su Klaipėdos universitetu įgyvendintas projektas pirmą kartą leido šias vietas nustatyti remiantis lauko tyrimais. Remdamiesi jų rezultatais, kreipėmės į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), siūlydami atnaujinti rengiamą Kuršių marių „Natura 2000“ teritorijos gamtotvarkos planą.

Ką naujo parodė tyrimai?
2025–2026 m. žuvų lervos ir jaunikliai buvo tiriami Kuršių nerijos ir žemyninėje priekrantėje bei atvirose marių vietose. Vien 2026 m. 35 priekrantės vietose aptikta 12 rūšių žuvų jauniklių.
Tyrimai parodė, kad karpinių žuvų – kuojų, karšių ir plakių – nerštavietės ir jauniklių augimvietės telkiasi centrinės ir pietinės marių dalies rytinėje pakrantėje, o sterkų ir ešerių jaunikliai daugiausia aptinkami Kuršių nerijos priekrantėje.
Šie duomenys leidžia ne tik tiksliau nustatyti žuvims svarbias vietas, bet ir įvertinti, kokios sąlygos jose susidaro. 2026 m. šiaurinėje marių dalyje druskingumas siekė 7,3 ‰. Maždaug penktadalį karpinių žuvų neršto ir ikrų inkubacijos laiko jis viršijo 4 ‰ – ribą, kurią viršijus ikrų ir lervų vystymasis gali sutrikti. Pietinėje marių dalyje ši riba nebuvo viršyta.
Tai reiškia, kad stiprių sūraus vandens įtekėjimų metais šiaurinės marių dalies nerštavietės gali tapti ekologiniais spąstais: žuvys jose išneršia, tačiau dėl padidėjusio druskingumo ikrai ir lervos gali neišgyventi.
Ištraukiama šviesinė gaudyklė. Nuotr. aut. LGF. Sugautų lervučių fiksavimas tolemesniai identifikacijai laboratorijoje. Nuotr. aut. LGF. Sidabrinio karoso mailius. Nuotr. aut. LGF. Šviesinių gaudyklių naudojimo demonstravimas ir mokymai CCB klimato mokyklos metu. Nuotr. aut. LGF.
Gamtotvarkos planas – proga įtraukti naujausius tyrimų duomenis
Dabartiniuose Kuršių marių apsaugos dokumentuose žuvų nerštavietės įvardytos kaip saugoma vertybė, tačiau nėra pažymėtos žemėlapiuose. Taip pat nėra konkrečių apsaugos priemonių priekrantės buveinėms, kuriose neršia ir auga žuvų jaunikliai.
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad žuvų neršto laikas kasmet kinta. Pavyzdžiui, 2025 m. nerštas vėlavo apie šešias savaites, o dar liepą buvo sugauta neišneršusių žuvų. Todėl vien kalendorinės datos ne visada atitinka faktinį neršto laiką.
Dar XIX amžiuje į kintantį žuvų neršto laiką atkreipė dėmesį žuvininkystės tyrėjas B. Benecke. Šiandien galime žuvų gyvenimo ciklo pokyčius stebėti sistemingai ir remtis konkrečiais duomenimis planuojant jų apsaugą.
Į atnaujinamą gamtotvarkos planą siūlome:
įtraukti projekto metu sudarytus žuvų nerštaviečių, jauniklių augimviečių ir druskingumo žemėlapius;
pažymėti svarbiausias priekrantės nerštavietes;
įvardyti sūraus vandens įtekėjimus kaip grėsmę žuvų dauginimuisi;
neršto ir jauniklių augimo metu (orientaciniai balandžio–liepos mėnesiai) svarbiausiose vietose riboti trikdymą;
į plano priemones įtraukti žuvų jauniklių stebėseną.
Kodėl tai svarbu?
Žuvų nerštavietės ir jauniklių augimvietės – vietos, kuriose prasideda nauja žuvų karta. Nuo to, ar žuvys jose gali sėkmingai išneršti ir užauginti jauniklius, priklauso ir Kuršių marių žuvų ištekliai ateityje. Todėl svarbu ne tik žinoti, kur šios vietos yra ir kokios sąlygos jose susidaro, bet ir užtikrinti jų apsaugą.
Tikimės, kad projekto metu surinkti duomenys ir pateikti pasiūlymai bus panaudoti rengiant atnaujintą Kuršių marių gamtotvarkos planą – įtraukti į teritorijos būklės aprašymą ir numatomas apsaugos priemones. Esame pasirengę pasirengę konsultuoti plano rengėjus ir dalyvauti viešose plano aptarimo konsultacijose. Klaipėdos universitetas taip pat tęs žuvų lervų tyrimus, o surinkti druskingumo duomenys bus naudojami toliau tobulinant hidrodinaminį modelį.

„Kuršių marios yra žuvų lopšys, tačiau iki šiol nežinojome, kur tiksliai jis yra. Projekto lauko tyrimai tai parodė, bet kartu atskleidė, kad į dalį šių vietų jau patenka sūrus jūros vanduo. Atnaujinamas gamtotvarkos planas yra geriausia proga šias vietas apsaugoti, todėl norime, kad jis būtų paremtas naujausiais mokslo duomenimis“, – teigia projektą vykdęs LGF gamtosaugos ekspertas Robertas Staponkus.
~
Atsakomybės ribojimas: šis tekstas parengtas gavus Europos Sąjungos finansinę paramą per projektų rėmimo platformą BESTbelt. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar BESTbelt požiūrį bei nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.



